Your search for the hoolzhishgi Imperfective (I) (∅, ni, si, yi-∅)
biihidzóhí 50 entries
’Ashkii t’áá shǫǫ ółta’ lá.
boy good.thing 3-learn.I DISC’At’ééd t’áá ’áhánídi ’ółta’ ’éí biniinaa doo hah dah nídiidáah da.
girl just far-at school TOP 3-cause NEG quickly up start-3-go.I NEG
’íísíníłts’ą́ą́’
bee ’ééhóziní
- t’áá ’áhánídi near, nearbyfind in Navajo Particle Lexicon
- -di at’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- ’éí topicfind in Navajo Particle Lexicon
- -niinaa because of, on account of’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- doo expresses negationfind in Navajo Particle Lexicon
- haa quicklyfind in Navajo Particle Lexicon
- dah upfind in Navajo Particle Lexicon
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- da expresses negationfind in Navajo Particle Lexicon
’Ólta’góó deínóhkááh.
school-toward pl-2dpl-go.pl.PROGAsdzání ní’jookąąhgo kintahdi nijighá.
woman-NOM Rep-3a-beg.I-GO town-at about-3a-walk.Ibik’ídadiidis
pl-3DO-1dpl-wrap.it.around.it.Ibik’ídadohdis
pl-3DO-2dpl-wrap.it.around.it.ICh’ééh la’ baa ntséskees.
in.vain puzzlement 3-about 1-think.IChidí nidabinołtłáád.
car pl-3-2dpl-stop.Idadíníilkaad
pl-3DO-1dpl-start.to.herd.them.(animals).Idajiyą́
pl-3DO-4dpl-eat.it.Idaohsą́
pl-3DO-2dpl-eat.it.Idaohshóóh
pl-3DO-2dpl-brush/comb.it.Idaołhį́į́h
pl-3DO-2dpl-melt.it.(snow).Idazhdíníłkaad
pl-3DO-4dpl-start.to.herd.them.(animals).Ideishóóh
pl-3DO-3dpl-brush/comb.it.Ididazhdiłjeeh
pl-3DO-4dpl-start.fire.Ididishjeeh
3DO-1-start.fire.IDiné nishłį́į ndi Bilaagana bizaad t’éí bee yáshti’.
Navajo 1-be.NI but English language only 3-with 1-speak.IDoo ’atiin bąąhgóó ch’il ’ahwééh ’áłah ’ájíléeh da.
NEG road 3-beside-along plant coffee together 3-4-gather.SFO.I NEG
’íísíníłts’ą́ą́’
bee ’ééhóziní
- Indirect command with negationfind in Navajo Imperatives
- doo --- da frame to negativize verbs and phrasessaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- 4th person admonition, negative, Imperfectivefind in Navajo Imperatives
- -ąąh on, beside’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- location
- -góó to, toward, along, on, with a numeral it indicates a date’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
Doo nídahiyoołnaah da.
neg pl-3-2dpl-resuscitate.I negDoondó’ daatsaah da noolin.
not.even 3-sick.I NEG 3-resemble.NIdíníshkaad
3DO-1-start.to.herd.them.(animals).Idínółkaad
3DO-2dpl-start.to.herd.them.(animals).IHastiin Nééz lą́ą hádadíníit’ı̨́ı̨́’.
Mister Neez emph pl-3-1dpl-search.IHáadi lá łį́į́’ naakai?
where-at Q horse 3dpl-walk.IK’ad Na’nízhoozhídi naasháa le’.
now Gallup-at around-1-walk.I hopeMexicogóó daashin déyáa ni’.
Mexico-to was.it 2-go.I NI’Na’nishkaadgo nídíshchííyaagi hanáshyį́į́h ńt’éé’ ’iiłhaazh lá, t’ah nít’éé’ shilééchąą’í ch’ééshinísid.
1-herd.I-GO pinetree-under-at 1-rest.I past 1-slept.P DISC all.of.sudden 1-dog 1-woke.up.P
’íísíníłts’ą́ą́’
bee ’ééhóziní
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- na’nishkaad herd, go out herding’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- -yaa under, beneath, down’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- location
- -gi at’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- hanááshyį́į́’ rest’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- ńt’éé’ relates to past timesaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- ’Áhoodzaii’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- ’iishháásh sleep’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- t’ah ńt’éé’ all of a suddensaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- ’Áhoodzaii’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- ch’ééníssííd awaken him/her’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
naashłé
3DO-1-carry.a.ropelike.thing.around.Inanilé
3DO-2-carry.a.ropelike.thing.around.Inidajilé
pl-3DO-4dpl-carry.a.ropelike.thing.around.Inijilé
3DO-4-carry.a.ropelike.thing.around.INídiiłne’.
3-2-hit.IShá bíighah na’ashkǫ́ǫ́’.
sun proportionate 1-swim.CIShá bíighah yáshti’ lá.
sun proportionate 1-talk.I DISCShą́ą́’ ’ałk’idą́ą́’ baa hwiinít’į́į ni’.
remember long.ago 3-for 3-discuss.I recallShidá’í, nilį́į́’ sha’níłteeh.
1-maternal.uncle 2-horse 1-to-3-2-lend.AnO.IShiyáázh shaa yógháah le’ nissingo sédá.
my.son 1-for 3-arrive.O hope 3-1-want.CI-GO 1-sit.IT’ah doo ashą́ą da.
not.yet 1-eat.I NEGT’ah doo béeso ’ałtso ’ádįįhdą́ą́’ chidí bitoo’ nahíłniih.
still NEG money all 3-not.exist.NI-past vehicle 3-fuel 3-2-buy.IT’ahádą́ą́’ dah ’ayítł’óh.
before.thus up 3-2-loom.set.IT’áadoo hosh niyą́ní.
T’ÁADOO cactus 3-2-eat.I-ÍT’áá ’ahánigóó yiizįįh
just near 2-stand.ITó lą’ígo nidlą́ ’áko bee nitah yá’áhoot’ééh dooleeł.
water many 3-2-drink.DI so 3-with 2-among pl-3-good.NI future
’íísíníłts’ą́ą́’
bee ’ééhóziní
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- ’áko so, so that, so thenfind in Navajo Conjunction Lexicon
- -ee by means of’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- -tah, -taa-, -ta- among, mixing’akéé’ si’ání zanoo’į́ bik’ídáahgi
- Neuter Imperfective (NI)’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- dooleeł futuresaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
wołbéézh
3DO-2dpl-boil.it.Iyidíníłkaad
3DO-3-start.to.herd.them.(animals).Iyiitł’ó
3DO-1dpl-weave.it.Iyishbéézh
3DO-1-boil.it.Iyishóóh
3DO-3-brush/comb.it.IYiską́ągo díí doo ’íídííłtah da. (K’ad tsxíiłgo ’ííníłta’.)
tomorrow this NEG 3-2-read.F NEG (now quickly 3-2-read.I)
’íísíníłts’ą́ą́’
bee ’ééhóziní
- Command, negativefind in Navajo Imperatives
- Náásgóó’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- Command, affirmativefind in Navajo Imperatives
- T’ahdii baa na’aldeehfind in Navajo Imperatives
- yiską́ągo tomorrowsaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- doo --- da frame to negativize verbs and phrasessaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- Náásgóó’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi
- k’ad nowsaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- tsxį́įłgo quickly, fastsaad ’át’éii zanoo’į́ bik’ídáahgi
- T’ahdii ’áhát’íní hoolzhishgi bik’ídáahgi




